Hardžio-Veinbergo dėsnis
Pereiti į navigaciją
Jump to search
Hardžio-Veinbergo dėsnis – populiacinės genetikos dėsnis, taip pavadintas jo atradėjų Godfrey Harold Hardy ir Wilhelm Weinberg garbei. Dėsnis teigia, kad alelių dažnis genotipe, apskaičiuojamas pagal lygtį , nesikeis kitose lytiškai besidauginančios populiacijos kartose, kol išpildomos šios sąlygos:
- Mutacijos nevyksta: alelių pokyčių nėra, arba vienos krypties pokyčius atsveria kitos krypties pokyčiai.
- Nėra genų migracijos.
- Poravimasis vyksta atsitiktinai.
- Nėra genų dreifo.
- Nėra atrankos: jokia atrankos jėga nepalaiko vieno genotipo labiau už kitus.
Svarbiausia šio dėsnio išvada yra ta, kad kai alelis yra retas, heterozigotų (2pq) būna daug daugiau negu homozigotų (q2).[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Martynas Yčas. Apie biologiją. Kaunas: Candela, 1994, 169 p. ISBN 9986-400-03-1.