Astravo dvaro tiltas-užtvanka
| Astravo dvaro tiltas-užtvanka | |
|---|---|
  Astravo dvaro tiltas-užtvanka | |
| Vieta | Astravas, Biržai |
| Kerta | Tvenkinio kanalą |
| Ilgis | 51 m |
| Plotis | 7,40 m |
| Pastatytas | 1860 m. |
| Renovuotas | 1965, 1996 m. |
| Medžiagos | Akmenys, plytos |
| Konstrukcija | Arkinis tiltas |
Astravo dvaro tiltas-užtvanka – akmens ir plytų mūro arkinis tiltas Biržuose, Astravo dvaro sodyboje, Širvėnos ežero šiauriniame krante, 450 m į vakarus nuo veikiančio dvaro tilto. Pastatytas 1860 m. kartu su užtvanka, siekiant sulaikyti ežero vandenį ir nukreipti jį į kanalą, kad suktų vandens malūno mechanizmus. Šiuo metu tai pažintinis ir dekoratyvinis sodybos objektas, praradęs pirminę funkciją. Šalia, ežero kranto pylime, Apaščios ištekėjimo vietoje įrengta šiuolaikinė pusapskritė užtvanka. Per ją gelžbetoniniu tiltu praeina kelias – Astravo gatvė.
Kaip nacionalinės reikšmės inžinerinio paveldo objektas, 2001 m. buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą.[1]
Astravo užtvanka laikoma viena seniausių Lietuvoje. Pirmoji užtvanka Astrave pastatyta apie 1575 m., užtvenkiant Agluonos ir Apaščios upes. Jas užtvenkė naujos gynybinės Biržų pilies statytojai Radvilos. 1589 m. pastatytą pilį iš šiaurinės pusės saugojo suformuotas dirbtinis Širvėnos ežeras. Manoma, kad užtvanka buvo išardyta 1704 m. per karą su švedais.[2] Atstatyta tik praėjus 150 metų, kai 1811 m. Biržus su Astravo dvaru iš Radvilų nupirko grafas Mykolas Tiškevičius. Nuo 1837 m. buvo ruošiama teritorija kanalo užtvankos ir tilto statybai, valomi ir tvirtinami grioviai. 1858 m. vasarą prasidėjo statyba, kuri užbaigta 1860 m. Užtvanką-tiltą projektavęs architektas nežinomas. Išlikę galimo autoriaus inicialai „MJP“. Tiltas rekonstruotas 1965 m.,[1] restauruotas 1996 m.[2]
Hidrotechninio statinio arkada yra 51 m ilgio, 7,40 m pločio.[1] Viso išmūryta dešimt segmentinių arkų, sudarančių vandens pralaidas, kartu laikančių tilto važiuojamosios dalies svorį. Arkos su raudonų plytų apvadais. Tarpuose tarp arkų įkomponuotos apskritimo formos, 40 cm skersmens rozetės. Iki XX a. 5-ojo dešimtmečio fasadai buvo netinkuoti, raudonų plytų mūro, restauravimo metu atstatytas pirminis šiaurinis fasado vaizdas. Virš arkados atstatytas mūrinis parapetas, dekoruotas piliastrais, rozetėmis ir karnizu. Šiaurinio parapeto vidinėje dalyje, mūre dolomitinis akmuo su iškaltais Tiškevičių inicialais „HJT“ ir užtvankos statybos data „1860“. Pietinio parapeto išorinėje dalyje taip pat yra akmuo su įrašu „MJP“, virš kurio iškaltas kampuotis su skriestuvu. Galimai, tai architekto inicialai.[1] Parapetų viršus užklotas tamsiomis granitinėmis plokštėmis (80 cm pločio, 4 cm storio), skirtomis apsaugoti mūrą nuo kritulių ir drėgmės.[3]
Pamatams bei šlaitų sutvirtinimui naudoti įvairaus skersmens akmenys. Anksčiau tiltą nuo ledų saugojo keturi ledolaužiai, nuo statinio į ežero pusę nutolę 2 m. Po restauravimo jie nebeatstatyti. 2005 m. atliekant žvalgomuosius archeologinius tyrimus, nustatyta, kad tilto–užtvankos konstrukcijoje naudotos ir medinės dalys. Iš jų buvo sukonstruotos vandens užtūros, kurios sudarė nuolydį ir lengvino vandens nutekėjimą.[2] Tilto dangoje paklotas akmenų grindinys. Užvažiavimą ant tilto riboja įkasti stulpeliai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Astravo dvaro sodybos tiltas-užtvanka“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Aida Sinkevičiūtė. Lietuvos tiltų statybos raida ir architektūros bruožai. Tiltai-užtvankos - unikalūs hidrotechniniai įrenginiai vdu.lt, p. 34
- ↑ Sutvarkyta Astravo užtvanka budas.lt 2016-11-29
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Senoji Astravo užtvanka pamatyklietuvoje